Žmogiškųjų išteklių stebėsenos tyrimai ir ataskaitos
Lietuvos žmogiškojo kapitalo būklė 2023
Žmogiškasis kapitalas siejamas su asmens nematerialiu turtu, kuris naudojamas ekonominei vertei kurti, ir sveikata, nes nuo jos priklauso žmogaus darbingumas, darbo efektyvumas, atsparumas stresui ir pan. Žmogiškasis kapitalas yra daugialypis ir kaupiamas per visą gyvenimo ciklą. Jis didina našumą, taigi ir pelningumą. Todėl manoma, kad kuo daugiau įmonė investuoja į savo darbuotojus, tuo didesnė jos produktyvumo ir sėkmės tikimybė. Šioje studijoje pateikiami numatomi užimtumo kaitos pokyčiai, pagrindinės žmogiškojo kapitalo Lietuvoje charakteristikos, analizuojama žmogiškojo kapitalo formavimo ir panaudojimo problematika (tarp jų užsienio piliečių), vertinama žmogiškojo kapitalo situacija prioritetiniuose sektoriuose.
Lietuvos žmogiškojo kapitalo būklė 2022
Ataskaitoje apžvelgiami pagrindiniai šalies žmogiškojo kapitalo elementai – įgimti ar įgyti gebėjimai, žinios, įgūdžiai, gyventojų sveikata bei žmogiškojo kapitalo formavimui ir realizavimui svarbūs kontekstiniai rodikliai. Leidinyje pateikiamos įžvalgos apie žmogiškųjų išteklių srityse pasiektą pažangą ar atotrūkį laiko perspektyvoje, rezultatai apžvelgiami tarptautiniame kontekste.
Lietuvos žmogiškojo kapitalo būklė 2021
Žmogiškojo kapitalo būklėje apžvelgiami pagrindiniai šalies žmogiškojo kapitalo elementai – įgimti ar įgyti gebėjimai, žinios, įgūdžiai, gyventojų sveikata bei žmogiškojo kapitalo formavimui ir realizavimui svarbūs kontekstiniai rodikliai. Leidinyje identifikuojamos žmogiškojo kapitalo vystymosi tendencijos iki COVID-19 pandemijos bei galimi pandemijos padariniai daugeliui stebimų sričių. Taip pat pateikiamos įžvalgos apie žmogiškųjų išteklių srityse pasiektą pažangą ar atotrūkį nuo išsikeltų strateginių tikslų, rezultatai apžvelgiami ir tarptautiniame kontekste.
Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir prognozavimo sistemos atnaujinimo metodika 2021
Šios metodikos tikslas – pristatyti Žmogiškųjų išteklių prognozavimo sistemos koncepcinius matmenis. Leidinyje aptariamos ne tik prognozavimo sistemos dedamosios, bet ir pristatoma metodinių pasirinkimų argumentacija, apibūdinami metodikos privalumai ir ribotumai. Pristatoma Žmogiškųjų išteklių prognozavimo koncepcija, aptariami sistemos struktūriniai principai ir dinaminiai aspektai, aprašomas prognozavimo modelis ir jo dedamosios, prognozavimo sistemos scenarijai.
Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir prognozavimo sistemos atnaujinimo testavimo ir rezultatų ataskaita 2021
Šioje ataskaitoje pateikiami Žmogiškųjų išteklių prognozavimo sistemos atnaujinimo tarpiniai rezultatai – atskirų sistemos dalių testavimo, naudojant administracinius duomenis, rezultatai ir testavimų metu nustatytos sistemos tobulinimo kryptys. Taip pat pateikiami atnaujintos ŽIPS rezultatai – žmogiškųjų išteklių paklausos ir pasiūlos prognozės iki 2025 m. Pateikta trumpa prognozių apžvalga
Lietuvos studijų ir mokymo programų sąsajų su Lietuvos profesijų klasifikatoriuje pateiktais profesijų pogrupiais testavimo ataskaita (Nr. 3) 2021
Vadovaujantis patvirtintomis lietuviškų sąsajų sudarymo metodinėmis taisyklėmis, 2016 m. buvo parengtos tuo metu galiojusių studijų arba mokymo programų bei LPK profesijų pogrupių sąsajos – apskaičiuoti intensyvumo įverčiai ir priskirti sąsajų kodai. 2021 m. sąsajos atnaujintos priskiriant LPK pogrupiams tuo metu galiojusias švietimo programas Pataisytų po antrojo testavimo sąsajų galutinis testavimas, aprašomas šioje ataskaitoje.
Sveikatos priežiūros specialistų prognozavimas 2021
Ataskaitoje pateikiami Sveikatos priežiūros specialistų poreikio Lietuvoje prognozavimo modelio atnaujinimo rezultatai. Tyrimo tikslas – prognozuoti medicinos darbuotojų darbo rinkos situaciją Lietuvoje iki 2030 metų naudojant kiekybinius ir kokybinius duomenis bei gerinti medicinos studijoms skiriamų valstybės finansuojamų vietų skaičiaus planavimą.
Etatų nustatymo ir paslaugų bei specialistų susiejimo tyrimo metodika
Pedagogų poreikio prognozavimas 2021
Apžvalgoje pateikiami Pedagogų poreikio Lietuvoje prognozavimo modelio atnaujinimo rezultatai. Rezultatai pateikiami pagal 3 scenarijus: pirmasis sudarytas darant prielaidas, jog iki šiol vyravusios tendencijos ir toliau išlikt aktualios. Kiti 2 scenarijai sudaryti pagal atliktos apklausos ir interviu metu su švietimo bendruomene identifikuotus veiksnius, galimai lemsiančius pedagogų paklausą ir pasiūlą iki 2025 metų.
Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje 2020
Analitinėje apžvalgoje nagrinėjamas Lietuvos žmogiškasis kapitalas, analizuojant 2019 m. ir senesnius gyventojų gebėjimų ugdymo, įgytų ir įgimtų gebėjimų panaudojimo darbo rinkoje ir gyventojų sveikatos būklės duomenis. Pateikiamos įžvalgos apie šiose srityse pasiektą pažangą ar atotrūkį nuo išsikeltų strateginių tikslų, rezultatai apžvelgiami ir tarptautiniame kontekste.
Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje 2019. Kryptis – ateities darbo rinka
Žmogiškojo kapitalo apžvalgoje yra nagrinėjama Lietuvos gyventojų situacija šalies darbo rinkoje. Apžvalgos autoriai, pasitelkdami valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, apžvelgia Lietuvos gyventojų užimtumą, pajamų pasiskirstymą pagal sektorius, užimamas profesijas ir kitus aktualius pjūvius. Šioje apžvalgoje detaliau nagrinėjama gyventojų grupių – užimtųjų, besimokančių ir studijuojančių, pensinio amžiaus gyventojų bei Lietuvoje dirbančių užsieniečių – padėtis darbo rinkoje. Atlikta didelės apimties (163,5 tūkst.) darbo skelbimų analizė leidžia detaliau nagrinėti gebėjimus, kurių pageidauja naujų darbuotojų ieškantys darbdaviai. Taip pat apžvalgoje pateikiamos samdomų darbuotojų pakeitimo ir plėtros paklausos prognozės 2018–2022 m.
Žmogiškųjų išteklių būklės ataskaita 2018
Apžvalgoje pirmą kartą nagrinėjami Lietuvos žmogiškieji ištekliai naudojant valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis. Apžvelgiama bendra žmogiškųjų išteklių situacija, gyventojų užimtumas, pajamų pasiskirstymas ir kiti aspektai, taip pat apskričių ir savivaldybių specifika, pateikiama informacija apie specialistų integraciją į darbo rinką. Teminėje dalyje Lietuvos piliečių migracija nagrinėjama detaliau. Aptariama emigravusių ir grįžusių emigrantų charakteristikos bei srautai, taip pat vidinės migracijos aspektai.