Žmogiškųjų išteklių paklausos prognozavimos sistema (ŽIPS)

Lietuvos žmogiškųjų išteklių prognozavimo sistema sudaryta iš atskirų dedamųjų, kurių pagrindinė, apjungianti visas sistemos dalis ir pateikianti sistemos rezultatą – t. y. prognozę – yra prognostinis modelis. Prognostinis modelis, apjungia istorinius (kiekybinius) duomenis, ekspertų ateities įžvalgas ir scenarijus (kokybinius duomenis) bei pateikia galutinį rezultatą – trumpojo ir vidutinio laikotarpio Lietuvos žmogiškųjų išteklių prognozes. Prognozavimo sistemos veikimo schema

Schemoje aprašyta prognozavimo sistema susideda iš atskirų, tarpusavyje sąveikaujančių dalių. ZIPS prognostinį modelį kuria Vyriausybės strateginės analizės centras. Kiti sistemos dalyviai (duomenų teikėjai, analitinės įstaigos, ekspertai, NŽIS komisija, sistemos naudotojai) atlieka jiems priskirtas funkcijas.

Prognozavimo sistemos objektas – žmogiškieji ištekliai – plačiąja prasme apibrėžiami kaip Lietuvos gyventojai potencialiai ir/ arba faktiškai dalyvaujantys Lietuvos darbo rinkoje, t. y. asmenys skirtingais ryšiais susiję su Lietuvos darbo rinka (dirbantieji, anksčiau dirbę, potencialūs darbuotojai, ateityje įsidarbinsiantys).

Prognozavimo sistemoje pateiktas periodinis atnaujinimas apima reguliarų, metinį ciklą, kuris apima duomenų, metodikos, skaičiavimų, scenarijų rezultatų atnaujinimą, užtikrinant prognozavimo sistemos aktualumą ir didinant prognozavimo rezultatų tikslumą.

Prognozavimo modelis susideda iš dviejų pagrindinių dalių: darbuotojų paklausos ir darbuotojų pasiūlos. Šių dalių kurių įtraukimas į pagrindinį modelį priklauso nuo šių veiksnių:

  • Prognozavimo modelio ir jo rezultatų panaudojimo tikslų.
  • Prognozuojamų ekonominės veiklos sektorių savybių ir sektoriams taikomų specifinių reikalavimų susijusių su darbo sąlygomis (pvz. reikalavimai kvalifikacijai).
  • Prognozavimo detalumo lygmens.
  • Prognozavimui reikalingų duomenų tinkamumo ir prieinamumo.

Pagrindinį modelį sudarančių atskirų prognozavimo dalių schema pateikiama paveiksle apačioje.

Pagrindinio modelio dedamosios dalys pateikia prognozuojamus darbuotojų pasiūlos ir paklausos srautus trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu. Modelis veikia srautų derinimo, t. y. balanso išlaikymo principu, kurio pagrindinė prielaida, kad darbuotojų pasiūla turi atitikti darbuotojų paklausą. Pasiūlai viršijant paklausą, fiksuojamas perviršis, o paklausai viršijant pasiūlą – darbuotojų trūkumas. Faktinis darbo rinkos balansas (darbuotojų skaičius, pasiskirstymas, užimtumas, atėjimo ir išėjimo iš darbo rinkos koeficientai) modeliuojamas ateičiai pridedant ir atimant darbuotojų pasiūlos ir paklausos prognozuojamus srautus prognozės laikotarpyje, t.y. darbuotojų skaičius analizės metais t, modifikuojamas kiekvienais prognozės metais t+1, t+2, …, t+10 pridedant į analizuojamą darbo rinką ateinančius naujus darbuotojus (pasiūla) ir atimant darbo rinką paliekančius darbuotojus (pakeitimo paklausa) bei atsižvelgiant į galimą darbuotojų plėtrą (plėtros paklausa).

Lietuvos žmogiškųjų išteklių prognozavimo sistema atnaujinamą įgyvendinant projektą Nr. 09.4.3-ESFA-V-834-02-0001 „Žmogiškųjų išteklių paklausos prognozavimo sistemos atnaujinimas ir funkcionalumo palaikymas”. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, pagal priemonę 09.4.3-ESFA-V-834 Žmogiškųjų išteklių stebėsenos, prognozavimo ir plėtros mechanizmai.