Scenarijų prielaidų aprašas

Įprastai esant aplinkybių neapibrėžtumui, prognozės tikslumui užtikrinti taikomi alternatyvūs metodai. EBPO analizėje, kurioje aptariami prognozių tikslumui recesijos laikotarpiu įtakos turėję veiksniai, paminima, kad prognozių tikslumą gali pagerinti scenarijų metodas[1]. Scenarijų metodo pagalba apžvelgiamos prognozių alternatyvos esant skirtingoms aplinkybėms[2]. Scenarijų galima apibrėžti kaip prielaidų rinkinį, kuris apibūdina, kaip prognozuojamu laikotarpiu modelio kintamieji kinta dėl modelyje nenumatytų, bet tikėtinų ateities veiksnių (pvz. pasekmės dėl kilusios pasaulinės COVID-19 pandemijos). Scenarijų pagalba nustatomi papildantys prognozuojamų dedamųjų koeficientai, nekeičiant bazinio modelio struktūros (modelio dedamųjų, dedamosioms apskaičiuoti skirto istorinio laiko eilutės ilgio ir pan.).

Ateities veiksniai, darysiantys įtaką žmogiškųjų išteklių pasiūlai ir paklausai Lietuvoje iki 2025 m.:

Covid-19 pandemijos ilgalaikės pasekmės užimtumui, darbuotojų įgūdžiams ir ekonominei situacijai. 2020 m. prasidėjusi Covid-19 pandemija ir su ja susiję darbo rinkos pokyčiai (karantino ribojimai, perėjimas prie nuotolinio darbo, pasikeitę prekių ir paslaugų poreikiai) padarė reikšmingą įtaką darbuotojų, su tam tikrais įgūdžiais, poreikiui rinkoje. CEDEFOP atlikto tyrimo duomenimis,[3] į didžiausios rizikos įgūdžių grupę, kuriuos turinčių darbuotojų paklausa mažėjo pandemijos metu, patenka profesijos, kuriuose reikalingi tiesioginio bendravimo su klientais įgūdžiai: komunikacijos, socialinio darbo, asistavimo, asmeninių paslaugų teikimo, menų ir medijos turinio kūrimo įgūdžiai. Į mažiausios rizikos grupę pateko įgūdžiai susiję su darbu nuotoliniu būdu (informacijos ir ryšių technologijos, darbas su specializuotomis technologijomis) arba įgūdžiai reikalingi dėl Covid-19 pandemijos išaugusio paslaugų poreikio sektoriuose: žmonių sveikatos priežiūra, apsauga ir saugumas, mažmeninė maisto prekyba, pakavimas ir pristatymas (kurjerių veikla). Atsižvelgiant į susijusius su pandemija darbo rinkos pokyčius, didesnė rizika netekti darbo ar sunkiau įsidarbinti patiria darbuotojai dirbantys mažėjančios paklausos darbuose, t. y. žemesnio išsilavinimo, vyresni nei 50 metų amžiaus, moteriškos lyties darbuotojai. Šie asmenys dažniau dirbo technologinių ir nuotolinio darbo įgūdžių nereikalaujančiuose darbuose. EBPO 10 šalių analizė parodė, kad 2021 m. vidutinis gyventojui tenkantis išdirbtų valandų kiekis sumažėjo 7 proc. lyginant su 2019 m., tačiau pandemijos pike 2020 m. sumažėjimas siekė net 15 proc[4]. Tai rodo, kad darbo rinka vis dar nėra grįžusi į priešpandeminį statusą. Didesnis išdirbtų valandų mažėjimas fiksuotas mažesnio išsilavinimo ir mažesnio darbo užmokesčio sektoriuose bei tarp jaunų darbuotojų. Nepaisant mažėjusio darbo laiko ir vidutinio 12,4 proc. BVP gyventojui mažėjimo EBPO šalyse, namų ūkių pajamos 2019-2020 m. augo 3,7 proc. Tai nulėmė pandemijos metu pradėtos taikyti vyriausybių finansinės pagalbos priemonės.

Technologinė darbo procesų plėtra (robotizacija, pramonės revoliucija) ir žaliasis kursas. Technologiniai pokyčiai, robotizacija ir automatizacija, pramonė 4.0, žaliasis kursas jau artimiausioje ateityje darys įtaką darbuotojams reikalingų įgūdžių rinkiniui, atskirų profesijų darbuotojų pasiūlai ir paklausai. Robotozacija ir kitų inovatyvių technologinių procesų diegimas veikia darbo rinką dviem būdais:[5]

  • Pakeičiant darbuotojus, kurie atlieka darbus pakeičiamus naujų technologijų;
  • Didinant darbuotojų poreikį sektoriuose ir profesijose, kurios plečiasi ar naujai atsiranda dėl technologijų plėtros.

Tyrime[6] analizavusiame 6 ES šalių robotizacijos įtaką darbuotojų užimtumui, nustatyta, kad vienas papildomas robotas tenkantis 1000 darbuotojų, sumažina darbuotojų užimtumo lygį 0,16-0,20 procentinių punktų. Didžiausia įtaką ir užimtumo mažėjimas fiksuojamas vidurinį išsilavinimą turintiems jauniems darbuotojams dirbantiems pramonės sektoriuje, mašinų operatoriais ir susijusiose profesijose. Tuo tarpu pasaulinės darbo organizacijos (angl. International Labour Office) atliktas tyrimas[7] parodė, kad darbuotojų užimtumo mažėjimas dėl robotizacijos plėtros yra daug didesnis besivystančiose šalyse (14 proc.) nei, kad išsivysčiusiose šalyse (0,5 proc.). Tai lemia išsivysčiusių šalių koncentracija į didesnės pridėtinės vertės sektorius, kuriuose darbuotojai nėra taip lengvai pakeičiami robotais ir žemesnės pridėtinės vertės darbų iškėlimas į besivystančias šalis dėl mažesnių darbo sąnaudų.

Užsienio šalių darbo rinkose atlikti tyrimai rodo, kad žaliasis kursas (žaliosios ekonomikos skatinimas) turi įtaką darbuotojų užimtumui. Vis dėlto, skatinant šalių perėjimą prie žaliosios ekonomikos gali būti stebimi tiek dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas, tiek didėjimas.[8][9] Dirbančiųjų skaičiaus augimą lemia perėjimas prie aplinkai draugiškų technologijų ir procesų, kuriems reikalingas didesnis darbo našumas ir didesnis darbuotojų skaičius, lyginant su dabartinėmis, aplinkos nesaugančiomis, technologijomis. Dėl naujų technologijų diegimo, brangesnio palaikymo, mažesnio darbo su naujomis technologijomis efektyvumo, tikėtinas ekonominio efektyvumo mažėjimas ir to nulemti darbdavių sprendimai susiję su darbo apimčių ir darbuotojų skaičiaus mažinimu. Neatsižvelgiant į bendro dirbančiųjų skaičiaus pokyčius, pereinant prie žaliosios ekonomikos ir diegiant aplinką draugiškas technologijas, numatomi pasikeitimai darbuotojų įgūdžių srityje. Įgūdžių, reikalingų darbuose su taršiomis technologijomis, žemesnės kvalifikacijos darbuose, poreikis mažės, o didės poreikis įgūdžių, susijusių su naujausių technologijų kūrimu, degimu ir panaudojimu. Priklausomai nuo profesijos pobūdžio ir naujausių technologijų taikymo profesijoje, skirsis naujų įgūdžių poreikis ir skirsis galimybės tuos įgūdžius įgyti darbo vietoje ar papildomai keliant darbuotojo kvalifikaciją.

Imigracijos ir emigracijos darbo tikslais tendencijos. Migracijos departamento duomenimis (prieiga internetu 123.enm.lt), išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu skaičius stabiliai augo paskutinius 10 metų, nuo 2,2 tūkst. leidimų 2011 m. iki 33,0 tūkst. leidimų 2020 m. ŽIPS modelio duomenimis, daugiausiai 2020 m. įmigravusių darbuotojų dirbo sunkiasvorių sunkvežimių ir autobusų vairuotojais (7,7 tūkst.), statybininkais montuotojais (1,7 tūkst.) ir skardininkais, metalinių konstrukcijų montuotojais (1,2 tūkst.). Tuo tarpu samdomų darbuotojų emigracija Lietuvoje siekė ~ 2 tūkst. darbuotojų per metus ir kasmet po truputi mažėjo.

Demografinės tendencijos. Nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius per paskutinius 10 metų sumažėjo 208 tūkst. gyventojų (3,0 mln. 2012 m. iki 2,8 mln. 2021 m.). Pagrindinė to priežastis – dideli neigiami netto migracijos srautai 2012–2017 m., taip pat vėl pradėjęs mažėti gimstamumas 2017–2020 m. Stebimas reikšmingas gyventojų senėjimas – per paskutinius 10 metų medianinis gyventojų amžius padidėjo 3 metais (nuo 41 iki 44 metų). Mažėjantis gyventojų skaičius, jų senėjimas, gimstamumo mažėjimas ir dėl Covid-19 pandemijos didėjęs mirtingumas signalizuoja apie išsilaikysiantį gyventojų skaičiaus mažėjimą. Darbuotojų įdarbinimas iš užsienio šalių (imigracija) išliks vienintelis būdas kaip išlaikyti nemažėjantį ar didėjantį samdomų darbuotojų skaičių mažėjant nuolatinių šalies gyventojų skaičiui, mažėja galimybės vyresniems darbuotojams ilgiau išsilaikyti darbo rinkoje dėl pandemijos keliamo pavojaus sveikatai. Reikšmingai didesnis pensinio amžiaus samdomų darbuotojų išėjimas iš darbo fiksuotas 2020 m., kai tokių asmenų skaičius augo 42 proc. (+ 4,1 tūkst.) lyginant su 2019 m.

Modelio sudarytojų vertinimu, labiausiai tikėtini ateities veiksniai sudaro bazinio scenarijaus prielaidas, o šiomis prielaidomis vadovaujantis sugeneruotos prognozės yra laikomos bazinėmis prognozėmis. Iš tikėtinų alternatyvių ateities aplinkybių prielaidų sudaryti 2 skirtingų prielaidų rinkiniai, vadinami alternatyviu scenarijumi nr. 1 ir alternatyviu scenarijumi nr. 2.

Bazinis scenarijus: Grįžimas į priešpandeminę situaciją:

•       Į prieš karantininį (iki 2020 m.) grįžtantis samdomų darbuotojų skaičiaus augimas, išėjimo iš darbo pasiekus pensinį amžių tendencijos buvusios iki 2020 m.

•       Stabiliai augantys imigracijos skaičiai, nedidėjantys emigracijos srautai;

•       Mažėjanti švietimo (16-25 m. amžiaus asmenų pasiūla) dėl mažėjančio 16-25 m. amžiaus gyventojų skaičiaus.

Alternatyvus scenarijus nr. 1 Pandemijos laikotarpio tendencijų tąsa:

•       Neaugantis samdomų darbuotojų poreikis;

•       Išliekantis aukštas išėjimo iš darbo pasiekus pensinį amžių rodiklis

•       Ribą pasiekusi ir nebeauganti imigracija.

•       Mažėjanti švietimo pasiūla dėl sumažėjusios iniciatyvos įsidarbinti besimokant / baigus mokslus ir dėl mažėjančio 16-25 m. amžiaus gyventojų skaičiaus

Alternatyvus scenarijus nr. 2 Ryški demografinių ir pasaulinių tendencijų įtaka:

•       Mažėjantis samdomų darbuotojų poreikis dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus, vykstant robotizacijos ir automatizacijos procesams (Cedefop prognozė);

•       Išėjimo iš darbo pasiekus pensinį amžių tendencijos buvusios iki 2020 m.

•       Stabiliai augantys imigracijos skaičiai, nedidėjantys emigracijos srautai;

•       Didesnė švietimo pasiūla dėl didesnio santykinio 16-25 m. amžiaus užimtumo lyginant su vyresnėmis kartomis.

[1] Lewis, C., & Pain, N. (2015). Lessons from OECD forecasts during and after the financial crisis. OECD Journal: Economic Studies, 2014(1), 9–39.

[2] Fortes P., Alvarenga A., Seixas J., Rodrigues S. (2015). Long-term energy scenarios: bridging the gap between socio-economic storylines and energy modelling. Technol. Forecasting Social Change, 91, 161-178 p.

[3] Covid-19 and jobs: Which skills make a difference? Prieiga internetu: https://skillspanorama.cedefop.europa.eu/en/analytical_highlights/covid-19-and-jobs-which-skills-make-difference

[4] Labour market developments: The unfolding COVID-19 crisis Prieiga internetu: https://www.oecd-ilibrary.org/sites/5a700c4b-en/1/3/1/index.html?itemId=/content/publication/5a700c4b-en&_csp_=d31326a7706c58707d6aad05ad9dc5ab&itemIGO=oecd&itemContentType=book

[5] Acemoglu, D., and P. Restrepo (2017) ’Robots and Jobs: Evidence from US labor markets’ NBER Working Paper Series, Working Paper 23285

[6] The impact of industrial robots on EU employment and wages: A local labour market approach, 2018. Prieiga internetu: https://www.bruegel.org/wp-content/uploads/2018/04/Working-Paper-AB_25042018.pdf

[7] Robots worldwide: The impact of automation on employment and trade, 2018. Prieiga internetu: https://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/—dgreports/—inst/documents/publication/wcms_648063.pdf

[8] Yeyanran Gea, Qiang Zhi. Literature Review: The Green Economy, Clean Energy Policy and Employment, 2016.

[9] Green Jobs: Impacts of a Green Economy on Employment, 2015. Prieiga internetu: https://www.greengrowthknowledge.org/sites/default/files/downloads/resource/Jacob%2C%20Quitzow%2C%20B%C3%A4r%202014%20Green%20Jobs_ENGLISH.pdf